Celiuliozės fabriko Estijoje nebus – projektas dedamas į stalčių

Estijos vyriausybei nutraukus specialaus valstybinio planavimo procedūras, kurios buvo pradėtos, siekiant išsiaiškinti galimybę statyti fabriką ir jo poveikį aplinkai, nutraukiamas ir „Est-For Invest“ projektas.

Estijos vyriausybė 2017 m. buvo nusprendusi inicijuoti specialaus plano parengimą ir poveikio aplinkai įvertinimą

„Est-For Invest“ lauks, kol pagerės investicinis klimatas. Dėl valdžios sprendimų projekto įgyvendinimas atidedamas geresniems laikams“, – Marguso Kohavos, „Est-For Invest“ valdybos pirmininko žodžius cituoja portalas „dv.ee“.

Anot jo, pigų žaliavos eksportą anksčiau ar vėliau teks baigti. Popiermedį ir skiedras, kurie dabar išvežami reikia perdirbti vietoje. Investuotojams būtina suprantama ir stabili investicinė, teisinė darbo aplinka. Brangiai kainuojantys šiuolaikiški gamybiniai projektai turi būti įgyvendinami su valstybės palaikymu. Iki tol projektas dedamas į stalčių.

Ponas Kohava pabrėžia, kad trijų lygių teismai patvirtino, kad specialusis planavimas yra tinkamas variantas. Taip pat tai, jog šis planavimas neužkerta kelio ieškoti kitos teritorijos, esant reikalui.

Vasaros viduryje Vyriausybė įspėjo, kad specialųjį planavimą nutrauks, jei neatsiras projektu susidomėjusios savivaldybės.

Spalį du Estijos valsčiai išsakė susidomėjimą specialiuoju planavimu jų teritorijose. Bet Vyriausybė lapkričio 8 d. informavo, kad galimybių fabriko statybai nebenagrinės ir specialųjį planavimą nutraukia.

Planus statyti 1 mlrd. Eur vertės celiuliozės fabriką grupė investuotojų iš medienos sektoriaus pagarsino 2017 m. Įsteigę įmonę „Est-For Invest“, jie buvo užsimoję fabriką pastatyti iki 2022 m. Jo metinis pajėgumas siektų 700.000 tonų produkcijos, per metus būtų sunaudojama apie 3 mln. kubinių metrų žaliavos – popiermedžių, skiedrų ir kt.

Anksčiau fabriką planuota statyti Tartu apskrityje, tačiau gyventojams išreiškus susirūpinimą dėl pablogėsiančios ekologinės padėties, vietos valdžia irgi buvo priversta priešintis investicijai.

Visgi, buvo pasirodę ir tokių atsiliepimų, kad aplinkosaugos problema pabrėžiama be reikalo – šiuolaikiški fabrikai Skandinavijoje atitinka visus ekologijai keliamus reikalavimus. O priešprieša kyla konkuruojant dėl žaliavos – visuomenės protestus organizavo tie, kurie popiermedžius naudoja granulių gamybai.