Dauginimosi periodo metu patelės, klausydamos patinų giesmių, skirtų joms suvilioti, patiria panašų jausmą, lyg žmogus klausytųsi jam patinkančios muzikos. Nustatyta, kad tuo metu tiek paukščių, tiek žmonių smegenyse suaktyvėja ta pati nervų sistemos dalis.
Kai paukščių patinėliai klausosi kitų patinų giedamų melodijų, jų amygdalos – smegenų dalies susijusios su nerimo sutrikimais, aktyvumas tampa panašus kaip žmonių, kurie klausosi nepatinkančios, jiems nemalonios ar net siaubą keliančios muzikos. Jei patinas išgirsta netoliese giedantį patiną, jis tą giesmę supranta kaip jam siunčiamą agresyvų signalą, skverbimąsi į jo teritoriją.
Tyrimas parodė, kad reakcija į giedamas giesmes priklauso nuo dauginimosi periodo ir paukščių lyties. Per nesidauginimo laikotarpį abi lytys gali naudoti giesmes tam, kad parodytų savo dominavimą santykiuose.
Šis tyrimas pagaliau leidžia suprasti ir užbaigti diskusijas, kilusias dar Darvino laikais: ar paukščių giesmė – jiems patiems muzika? Kitaip nei ankstesni panašūs moksliniai tyrimai, kurie buvo orientuoti tik į giesmių ritmą ir melodiją, šis buvo sutelktas į nervų sistemos sandarą bei impulsus. Tyrimas įrodė, kad giesmė yra siunčiamas signalas, priverčiantis atitinkamai reaguoti klausytoją, todėl, priklausomai nuo periodo, kartais jis gali būti traktuojamas kaip muzika.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „NVO, veikiančių mokslo sklaidos srityje, tinklo stiprinimas, plėtojant jo institucinius gebėjimus“.