Reguliarus paukščių apterštų vietų valymas yra ne tik nemalonus užsiėmimas, bet ir, didesnių objektų atveju, nemažos išlaidos. Specialistai siūlo arba susitarti visiems gyventojams ir nebelesinti paukščių arti namų, arba įsirengti specialias mechanines užtvaras, neleidžiančias nutūpti nepageidaujamose vietose.
Nebeieško maisto patys
Atkreipiamas dėmesys, kad, nors noras bendrauti ir padėti paukščiams yra sveikintinas, gyvūnams kartais taip padaroma iš meškos paslauga. Priprasdami nuolat gauti lesalo, paukščiai praranda instinktą patys ieškotis maisto ir tampa priklausomi nuo žmogaus. Jei lesintojas suserga ar išsikrausto, nemažai prie tokių nemokamų valgyklų pripratusių sparnuočių, ypač šaltuoju metų laikotarpiu, miršta.
Be to, balandžiams, kuosoms, kovams mėtomi duonos, bulvių gabaliukai, ryžiai, įvairios maisto atliekos yra ne tik maisto šaltinis paukščiams, bet ir paprasčiausias teritorijos šiukšlinimas.
Prie žmonių pripratę ir įžūliai iš jų maisto reikalaujantis paukščiai skatina ir įvairių ligų plitimą, o taip pat didina ir ektoparazitų kolonijas: erkių, sėjamųjų seradėlių, blusų.
Lesinti atokesnėse vietose
Tad prieš pradedant maitinti paukščius, verta gerai pagalvoti, ar konkrečiu metų laiku verta tai daryti, kuo juos galima ir, svarbiausia, kur lesinti. Miesto gyvenamieji kvartalai tam – tikrai pats blogiausias pasirinkimas, nes sparnuočiai teršia visur, kur skraido, todėl aplinkiniai namai, automobiliai iš karto būna apdergiami.
Gana dažnas atvejis, kai paukščius sukiotis konkrečioje vietoje prie namo įpratina vienas gyventojas, neatsiklausęs kitų nuomonės. Tokiu atveju kyla konfliktai. Geriausia išeitis – rasti kompromisą, kur būtų galima šerti paukščius niekam netrukdant.
Pareigūnai, jei juos pasiekia kaimynų konfliktas dėl paukščių maitinimo, dažnai yra bejėgiai, nes nėra Lietuvoje įstatymo draudžiančio šerti gyvūnus.
Tačiau Lietuvoje yra miestų, kurie šią problemą patys išsprendė. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste viešose vietose draudžiama lesinti paukščius ir šerti gyvūnus, išskyrus nuosavus gyvūnus savo kieme. Už taisyklių nesilaikymą gresia įspėjimas arba kelių šimtų litų bauda.
Siūlo mechanines apsaugas
„Jei paukščiai nenori pasitraukti iš įprastos vietos, pastatus galima apsaugoti įrengiant specialias firmos „Inwen“ mechanines apsaugas „BirdSystem“, kurios yra labai efektyvios ir plačiai naudojamos daugelyje Europos šalių.
Tai mechaninė užtvara, neleidžianti paukščiams patekti ir apsauganti tas vietas, kur jie minta, ilsisi, suka lizdus. Dyglių sistema optimizuota tokiu būdu, kad vietos būtų patikimai apsaugotos, nesvarbu, kiek intensyviai jos apgyvendintos paukščių. Ji nežaloja paukščių.
Vis dėlto, tai neapsaugos gyventojų nuo balandžių burkavimo balkone nuo pat ryto, neapsaugos ir nuo skalbinių, balkonų ir automobilių teršimo tais atvejais, kai paukščiai įsitaiso medžių šakose” – teigia „BirdSystem“ atstovas Pawełas Ćwierzyńskis, kuris yra ir judėjimo „Švarus Bialystokas” neformalus globėjas. Jis siūlo ir kitiems Lietuvos miestams sekti Vilniaus pavyzdžiu.
